svečiai

svečiaĩ sm. pl. (4) 1. KBI10, KŽ svečiavimasis, lankymasis svetur: Į svečius eimi R158, MŽ209. Į svečius kviesti N. Mudu einava pas kits kitą į svečiùs KI487. Jis svečiuose buvo linksmas V.Kudir. Pareiti, parvažiuoti iš svečių̃ NdŽ. Ką girdėjai svečiuosè? DŽ¹. Ponas nor važiuot į svečius – jau jo staininių arklių nėr BsPIII9. Kap pradžius, važiuosim svečiúosna LKT226(Plm). Teip kaip svečiū̃s visą laiką, i nėkas nerūpėjo Als. Eisim pasdairyt svečiuõs Lz. Mes čia svečiuosnà Arm. Jis ėjo svečiúose, o ji ne Krn. Anas atvažiuodinėj[o] svečiúosna Zt. Mane užprašė svečiúosna Lt. Mano tėvutis namo neparėjo, svečiuose gulėjo (d.) J.Jabl. Svečiúosan kai eina, stomenis reikia nešt drobės Kvr. Svečiúosnan Mšg, Lkm, Dv. Svečiúosn Sv. Svečiúosan Švnč, Ml, Tvr, Lkm, Rš, Grv, Lz. Svečiuosen Tj, Švnč, Glv, Ssk, Žl. Pirmai pamoko svečius, kurioj vietoje sėstisi, kaip ateit svečiuosna BPII205. Mes šią dieną ing svečius vadinam dangų ir žemę BBJdt7,17. ^ Ateik svečiuosna, kol dar laukiamas, išeik, kol dar mylimas KrvP(Mrk). Jei eini svečiuõs, tuščiom rankom neik Dkš. Be pyrago ir arielkos svečiuosan nevažiuok LMD(Tvr). Svečiuos gerai, o namie da geriau J.Jabl. Nėr geriausia kap svečiúosa, nėr blogiausia kap svečiaĩ LKT356(Šumskas). Svečiuose angelėlis, o namie – ragana TŽV601. Ir garsas aiškesnis girioje, ir duona skanesnė, svečiuose valgoma KrvP(Trgn). Svečių valgis ik (iki Nm, Kt, Klvr) vartų B, B436. Namuose nebūk svečias, o svečiuose – gaspadorius LTR(Vdkt). Priprato svečiuosna kaip kiaulė bulbėsna TŽIII380. Privalgęs išeik – i svečiūsè gausi Lkv. Svečiuos pasigirsi – namie nerasi Slk. Eina kap ožka pas vilką svečiuosna Lš. Ko dabar tyli kaip subinė svečiuõs?! Snt. Neik į svečius, bo gausi par pečius (iron.) Klm. 2. LTR(Slk), Ob menstruacijos: Svečių̃ mergiotė sulaukė Ds. Neisiu pirtin, pas mane svečiai yra Vlk. ║ Trgn niežai.